Viešbučių pajamos pernai viršijo 388 mln. Eur, bankroto rizika krito iki 8 proc.

Pranešimas žiniasklaidai                                                                                                  2023 m. spalio 3 d.

Viešbučių paslaugas teikiančios įmonės¹ pernai augino pajamas iki 388,6 mln. Eur – tai 50,5 proc. daugiau nei 2021 m. (258,2 mln. Eur) ir 9,3 proc. daugiau nei priešpandeminiais 2019 m. (355,6 mln. Eur), rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta analizė. Sumažėjo viešbučių rizikingumas: šiuo metu aukštai ir aukščiausiai bankroto rizikos klasėms priklauso 8 proc. viešbučių, aukštą rizika vėluoti atsiskaityti turi 18 procentų. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA) atkreipia dėmesį, kad turistų srautai yra mažesni nei tikėtasi – tai stabdo spartesnį augimą ir investicijas.

„Viešbučių sektorius buvo vienas iš labiausiai nukentėjusių dėl pandeminių ribojimų, tačiau pernai gautos šio sektoriaus pajamos jau viršijo ikipandeminius rodiklius. Gerų rezultatų pandemijos metu davė vyriausybės taikoma parama viešbučiams, suteikusi galimybę išlaikyti verslą sunkiausiu laikotarpiu ir dabar jį auginti“, – sako Aurimas Kačinskas, „Creditinfo Lietuva“ vadovas.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 246 įmonės, turinčios viešbučių paslaugų teikėjų pažymėjimą. Jose sukurta daugiau kaip 9 tūkst. darbo vietų. Nepaisant to, kad 2020 m. prasidėjusi pandemija sunkiai kirto viešbučių sektoriui, jų skaičius pastaruosius 5 metus  augo: nuo 234 viešbučių 2019 m. iki 246 viešbučių šiuo metu.

Viešbučių verslas išsiskiria veiklos ilgaamžiškumu – pvz., vidutinė viešbučių veiklos trukmė viršija 20 m., kai vidutinė visų Lietuvos bendrovių veiklos trukmė siekia 13 m.

Rizika bankrutuoti sumažėjo daugiau kaip 4 kartus

Ištikus pandemijai viešbučių verslas patyrė reikšmingą nuosmukį. Smarkiai sumažėjus įvažiuojamojo ir vidinio turizmo srautams bei ribojant renginių organizavimą, 2020 m. viešbučių pajamos smuko 40 proc. iki 216,2 mln. Eur, palyginti su 355,6 mln. Eur 2019 m. Vėliau, švelnėjant ribojimams, viešbučiai 2021 m. bendrai gavo 258,2 mln. Eur pajamų – šis rodiklis sudaro 73 proc. pajamų, gautų 2019 m. Iki pandemijos turėtas pajamas viešbučiai atgavo tik 2022 m., kai augo 50,5 proc. iki 388,6 mln. Eur, palyginti su ankstesniais metais.

Pagerėjus finansinei situacijai, keletą kartų krito viešbučių rizikingumas. Šiuo metu aukštai ir aukščiausiai bankroto rizikos klasėms priklauso 8 proc. viešbučių, kai š. m. pradžioje tokių buvo 14 proc., o 2022 m. pradžioje – 35 proc.

Aukštai ir aukščiausiai vėlavimo mokėti rizikos klasėms šiuo metu priskiriama 18 proc. viešbučių. Š. m. pradžioje jų buvo 22 proc., o praėjusių metų sausį – 46 proc.

Šiuo metu viešbučių rizikingumas beveik nesiskiria nuo visų verslo sektorių rizikingumo vidurkio: dabar Lietuvoje 9 proc. įmonių priklauso aukštai ir aukščiausiai bankroto rizikos klasėms, 16 proc. turi aukštą ir aukščiausią vėlavimo atsiskaityti riziką.

Nuo 2007 m. Lietuvoje iš viso bankrutavo 96 viešbučiai. Šiemet bankroto procedūra inicijuota 2 viešbučiams. Daugiausia bankrotų buvo užfiksuota 2014 m. (12), 2009 m. (9), taip pat 2011 ir 2016 metais – po 8. Pandeminiais 2020 m. nemokūs buvo pripažinti 4, 2021 m. – 3, 2022 m. – 6 viešbučiai.

Pasak A. Kačinsko, galima tikėtis, kad šiais metais viešbučių sektoriaus rezultatai bus dar geresni: apgyvendinimo įstaigose Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį apgyvendinta 1,03 mln. turistų – 4,1 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, turistų iš užsienio skaičius išaugo 23,2 proc. iki 318,4 tūkst., o iš Europos – 1,3 karto.

Gerėjančią viešbučių padėtį atspindi reikšmingai sumažėjusi skolų suma. Pandeminiu laikotarpiu pasinaudoję gautomis subsidijomis, viešbučiai paskolas privalo grąžinti iki 2024 m. pabaigos. Dar š. m. rugpjūtį bendra viešbučių  skolų suma siekė 8 mln. Tačiau šiltajam sezonui pasibaigus didžioji dalis skolų buvo grąžinta. Šiuo metu kredito biuro sistemoje iš viso registruotos 48 viešbučių turimos skolos – jų suma sudaro beveik 42 tūkst. Eur, o vidutinis skolos dydis sudaro beveik 870 Еur.

 

„Šią vasarą viešbučių rezultatams teigiamos įtakos turėjo liepą įvykęs NATO viršūnių susitikimas. Kita vertus, šiam sektoriui Lietuvoje tenka nuolat konkuruoti su pigesnėmis alternatyvomis užsienio šalyse. Viešbučių verslo atsigavimui nemažos įtakos turėjo iki 9 proc. sumažintas pridėtinės vertės mokestis – tai leido daugumai įmonių  grąžinti per pandemiją sukauptas skolas“, – sako „Creditinfo Lietuva“ vadovas.

Auga ir viešbučių sektoriuje mokamas darbo užmokestis. Šiuo metu jis siekia 1229 Eur/mėn., kai metų pradžioje šis rodiklis sudarė 1138 Еur/mėn., o praėjusių metų pradžioje – 982 Eur/mėn.

Viešbučių sektoriaus iššūkiai – pinigų srautai ir darbuotojų trūkumas

Vis dėlto Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA) atkreipia dėmesį, kad turistų srautų atsigavimas po pandemijos nevyko taip greitai, kaip buvo tikėtasi – jų grįžimui į anksčiau turėtą lygį sutrukdė tiek pandemija, tiek po jos prasidėjęs karas Ukrainoje.

„Baimindamiesi keliauti arčiau fronto linijos turistai iš užsienio privengia kelionių į Baltijos šalis, taip pat nutrūko anksčiau buvę reikšmingi turistų srautai iš Rusijos ir Baltarusijos“, – atkreipia dėmesį Evalda Šiškauskienė, LVRA prezidentė.

 

Jos teigimu, viešbučių finansinės situacijos atsigavimą apsunkina didėjančios sąnaudos, kurių reikšmingą dalį sudaro augantis darbo užmokestis. LVRA prezidentė taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu didžiausią neapibrėžtumą kelia artėjantis 2024 m. sezonas.

„Dėl pasikeitusios situacijos žmonės keliones rezervuoja vis vėliau – tai turi įtakos viešbučių tolesnei plėtrai, jų atnaujinimui ir investicijoms į tvarius ar energetiškai efektyvesnius sprendimus. Ekonomikos lėtėjimas artimose turizmo rinkose, tokiose kaip Estija ir Vokietija, nesukelia optimizmo kitam sezonui, – pasakoja E. Šiškauskienė. –Darbuotojų ir aptarnaujančių specialistų Lietuvoje paruošiama ypač mažai, jų nuolat trūksta.“

LVRA prezidentė pastebi, kad palyginti su priešpandeminiu laikotarpiu dabar pagrindinė viešbučių problema tampa ne pelningumas, o pinigų srautai. Pasak E. Šiškauskienės, net ir pelningai dirbantiems viešbučiams uždirbtą pelną tenka skirti mokesčių apmokėti paskoloms, atsiradusioms per pandemijos laikotarpį.

Daugiau informacijos:
Aurimas Kačinskas, „Creditinfo Lietuva“ generalinis direktorius (aurimas.kacinskas@creditinfo.com; +37061810110)
Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė (evalda@lvra.lt; +37069844050)

Pastabos:

¹ Šiame pranešime viešbučiais vadinami juridiniai asmenys, turintys Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) suteiktus viešbučių pažymėjimus.

² Pranešime žiniasklaidai „Creditinfo Lietuva“ remiasi duomenimis, viešai pateiktais VĮ „Registrų centras“, SODRA, Valstybės duomenų agentūros (VDA) ir kt.