Jau ir anksčiau išreiškęs susirūpinimą, ką padidintas PVM reiškia ne tik maitinimo verslo sektoriaus sveikatai, bet ir su juo susijusiems 80 proc. Lietuvos gyventojų, seimo narys Saulius Čaplinskas pateikė pataisą, kuria siūloma sumažinti PVM tarifą maitinimo paslaugoms iki 9 proc. Verslas jau yra įgarsinęs, jog ir Premjero siūlomas kompromisinis 12 proc. PVM variantas būtų neįkainojama pagalba stagnuojančiam sektoriui.

Ši pataisa ne tik glaudžiai siejasi su Vyriausybės programa, kuri numato išskirtinį dėmesį turizmo ir svetingumo sektoriams, akcentuoja brangstantį maistą ir maitinimo paslaugas bei siekia užtikrinti smulkiojo verslo, kuris ir sudaro didžiąją dalį maitinimo verslo, globą, tačiau ir nesikerta su strateginiais Vyriausybės planais dėl bendro mokesčių surinkimo.

Svetingumo industrija – pinigai iš užsienio, kurie gali iškeliauti ir kitur

Dabartinė situacija, kai turizmo ir maitinimo sektoriaus kuriama pridėtinė vertė dar nepasiekė ikipandeminio lygio, daro neigiamą poveikį ne tik šiam verslui, bet ir daugybei su juo susijusių industrijų. Šis sektorius tiesiogiai veikia daugiau nei 80 proc. Lietuvos gyventojų – įskaitant dirbančiuosius, mokinių tėvus, tiekėjus, ūkininkus, renginių organizatorius, valymo įmones ir daugelį kitų verslų. Nors tiek dabartinis šio sektoriaus sukuriamas BVP, kuris sudaro 2,2 proc (2022 duomenys), tiek planuojamas 2030 metams 4,5 proc. nesiekia EU ekonominės veiklos skaičių, siekiančių 10 proc., tačiau tai yra svarbus Lietuvos klestėjimui eksporto sektorius turintis ir simbolines kultūrines siekiamybes.

Dauguma Europos Sąjungos valstybių taiko sumažintus PVM tarifus maitinimo sektoriui – vidutinis ES tarifas yra 12,3 proc. Lietuva yra viena iš nedaugelio ES valstybių, kurios maitinimo paslaugoms taiko pilną PVM tarifą. Todėl esama situacija keičia keliautojų planus, verčia mūsų maitintojus varžytis nelygioje konkurencinėje kovoje. Lietuvos gastronominis turizmas yra svarbus šalies įvaizdžiui ir ekonomikai, tačiau aukštas PVM riboja jo konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.

Valstybės biudžeto įplaukos ir mokesčių surinkimas augs

Ekspertai paskaičiavo, jog būtent kompromisinis sumažinto iki 12 proc. PVM, suderintų tiek Vyriausybės pajamų augimo, tiek ir maitintojų verslo išlikimo poreikius. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, esant 12 proc. PVM, bendras biudžeto surinkimas padidėtų dėl augančių GPM, Sodros ir pelno mokesčių. Skaičiavimai rodo, kad 2025 m., jei sektoriui būtų taikomas 12 proc. PVM, kaip Vyriausybė siūlo, valstybė surinktų 18 mln. Eurų daugiau mokesčių nei esant dabartiniam 21 proc. tarifui. Mokestinių įplaukų diskusijose dažniausiai neteisingai akcentuojamas tik pridėtinės vertės mokestis (PVM), ignoruojant kitus surenkamus mokesčius, kurie šioje industrijoje sudaro ženklią dalį ir kurių surinkimas kompensuotų šiek tiek nukritusį PVM surinkimą.

Atsižvelgti reiktų ir į dėl įmonių bankrotų valstybės prarastus apie 3 mln. Eur atidėtų paskolų Sodrai ir VMI, bei kitų bankrutavusių įmonių nesumokėtus mokesčius. Be to, į šių įmonių darbuotojams mokamas nedarbo pašalpas ir perkvalifikavimui naudojamas lėšas. Išnykstantį iš apskaitos pelno mokestį, grąžinamas GPM permokas, augančius kaštus nemokamam maitinimui ugdymo įstaigose ir kitus susijusius kaštus.

Sumažintas PVM išsaugos darbo vietas ir didins užimtumą

Svetingumo sektorius yra vienas didžiausių darbdavių Lietuvoje – 2024 m. pabaigoje jame dirbo daugiau nei 41 tūkst. darbuotojų. Lengvatinio PVM laikotarpiu (2021–2023 m.) darbuotojų atlyginimai augo itin sparčiai 12–19 proc., tuo tarpu 2024 m., padidinus PVM iki 21 proc., algų augimas sulėtėjo iki 5 proc. Ir nors 2024m. sektorius sumokėjo 119 mln. Eur PVM daugiau, tačiau šio surinkimo kaina – bankrotai, šešėlis ir visiškas smulkaus verslo sužlugdymas. Juk šiame sektoriuje net 84 proc. rinkos pajamų generuoja smulkūs šeimos verslai, regionų maitintojai, ligoninių, mokyklų, senelių namų maitinimo įmonės.

Įvertinus visus biužeto netekimus, iš šios sumos belieka tik pusė surinkto PVM mokesčio. Tačiau sumažinus PVM, sektorius galėtų išsaugoti ir kurti naujas darbo vietas, o augant verslų pelningumui, didėtų ir darbuotojų atlyginimai ir sektoriaus investicijos.

Šešėlis niekur nedingo

Esant sumažintam PVM, mažėtų ir šešėlinė ekonomika. 2024 m., pakėlus PVM iki 21 proc., šešėlinė ekonomika sektoriuje stipriai išaugo. Padaugėjo grynųjų pinigų operacijų, vis daugiau darbuotojų dirba neoficialiai, siekiant nemokėti mokesčių, įmonių veikla skaidoma, perkeliama į šešėlį.

Dažna maitintojo pasirenkama išeitis iš neįveikiamų sunkumų – bankrotas. 2024-2025 metais jau 60 įmonių oficialiai paskelbė bankrotą, tačiau realus nutraukusių veiklą verslų skaičius yra dar didesnis. Patirtis rodo, kad 2021–2023 m. galiojant 9 proc. PVM, šešėlio mastai sumažėjo, bankrotai, siekiant išvengti įsipareigojimų valstybei ir partneriams sumažėjo, o realus sektoriaus į biudžetą sumokėtas PVM sudarė ne 9 proc., bet 13,6 proc.

Kompleksinis mokesčių įvertinimas rodo, jog Lietuvai, kaip ir visoms ES šalims, labiau apsimoka taikyti lengvatinį PVM tarifą, o sumažintas PVM ne tik neatneštų nuostolių biudžetui, bet ir užtikrintų sklandų ekonomikos augimą, investicijas tiek į strateginius Vyriausybės numatytus tvarumo ir ilgalaikės ekonominės plėtros, tiek į taktinius darbuotojų užmokesčio kilimo ir perkamosios galios stiprinimo aspektus. Tik taip įmanoma užtikrinti ne tik surenkamus mokesčius, tačiau ir skatinti sveikatai palankaus maisto vartojimo kultūrą, užtikrinti didesnį regionų užimtumą ir finansinį bei ekonominį savarankiškumą, o taip pat investuoti į tvarią, ekonomiškai stiprią ir saugią Lietuvą bei jos turtingus ir laisvus piliečius.

Kontaktai žiniasklaidai

Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė

Tel. +370 698 44050