Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija reikalauja atstatyti 9 proc. PVM maitinimo paslaugoms, išskyrus alkoholiniams gėrimams ir tabakui, galiojimą.

Atsižvelgus į teigiamą nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31d. galiojusios 9 proc. lengvatos poveikį Lietuvos ekonomikai bei į naujausius geopolitinius bei makroekonominius pokyčius šalyje, neigiamai veikiančius ne tik maitinimo paslaugų veiklą, bet ir didinančius šios lengvatos svarbą didžiajai daliai Lietuvos gyventojų, 9 proc. PVM maitinimo paslaugoms neribotam laikui ne tik garantuotų iki 2026 metų atidėtų mokesčių sumokėjimą, bet ir užtikrintų vaikais bei seneliais besirūpinančių šeimos ūkių stabilumą, maitinimo sektoriaus skaidrėjimą, šešėlinių pajamų legalizavimą. Padėtų išsaugoti ir sukurtį naujas darbo vietas, užtikrintų stabilesnį mokesčių surinkimą, biudžeto pajamų augimą, bei įsidarbinimo galimybes pažeidžiamoms visuomenės grupėms – jaunimui, moterims, žemos kvalifikacijos darbuotojams ir karo pabėgėliams. Taip pat būtų užtikrintas mažųjų įmonių apyvartumas ir sektoriaus galimybės investuoti į tvaresnius, ekologiškus sprendimus. Apskritai, lengvatinis PVM  prisideda prie  gastronominio turizmo augimo, stiprina šalies įvaizdį ir pritraukia daugiau turistų, ieškančių kulinarinių patirčių.

21 iš 27 ES šalių taiko sumažintą PVM nuo 2009 metų ir Lietuva vienintelė šalis, kuri padidino PVM iki 21 proc. maitinimo įmonėms nuo 2024 sausio 1d., nepaisydama teigiamų pokyčių biudžetui, šešėlio mažinimui per pastaruosius 2,5 metų. Dar 2009 m. gegužės 5 d. Europos Finansų Ministrų Taryba oficialiai priėmė pridėtinės vertės mokesčio direktyvos pakeitimą 2006/112/EB, suteikiantį visoms valstybėms narėms galimybę taikyti lengvatinį PVM tarifą maitinimo paslaugoms.

Europos pavyzdys rodo, jog daugumos šalių vyriausybės išskiria maitinimo paslaugų sektorių, kaip ypatingai svarbų šešėlio mažinimo, infliacijos suvaldymo, emigracijos stabdymo ir vartojimo didėjimo įrankį.

LRV teigimu, dėl sumažinto 9 proc. PVM tarifo, valstybės biudžetas netenka 120 mln. Eur mokesčių per metus. Tačiau jau 2023 metais sektorius sumokėjo tik 16 mln. Eur (6 proc.) mažiau mokesčių negu 2019 metais tuo pačiu laikotarpiu. Nors PVM mokesčio mokėjimai mažėjo, tačiau augo kiti VMI mokami mokesčiai- pelno mokestis -161 proc. ,  GPM -62 proc.

 

Kompleksinis mokesčių vertinimas 2024 metų prognozėje rodo, jog valstybei labiau apsimoka palikti lengvatinį PVM tarifą. 2024m. tendencijos rodo, kad dėl sugrąžinto 21 proc. PVM tarifo sektoriaus apyvarta kris 10 proc., atitinkamai mažės darbuotojų skaičius. GPM bus sumokėta 51 milijonas, pelno mokesčio – 2,8 milijono. PVM surinkimas padidės iki 61,6 mln. eurų, tačiau bendra sumokėtų mokesčių suma sieks 115 mln. eurų – 1,5 mln. eurų mažiau nei galėtų būti surinkta galiojant 9 proc. PVM.

Bedarbio pašalpos atleistiems darbuotojams valstybei kainuos 17,9 mln. eurų, o dėl pabrangusio maitinimo, ugdymo ir medicinos įstaigose kompensacijoms iš biudžeto teks skirti papildomai apie 9,2 mln. eurų. Taigi, valstybės biudžetas ne tik surinks mažiau pajamų, bet ir turės papildomai skirti 27,1 mln. eurų.

Mitas, kad PVM lengvata naudinga tik didiesiems restoranų tinklams. TOP 15 didžiausių maitinimo įmonių sudaro tik 16 proc. sektoriaus. Akivaizdu, kad didžiąją sektoriaus pajamų dalį generuoja ir mokesčius moka ne tinklai 16 proc. , o 84 proc. sudarantys restoranai ir smulkiausios maitinimo įmonės, kurių tarpe šeimos verslai, valgyklos, mokyklų, senelių namų, ligoninių maitinimo paslaugos.

Sumažintas 9 proc. PVM – akivaizdus stimulas kurti darbo vietas, skatinti vartojimą ir turizmo atsigavimą. VMI duomenimis, 2019 m. maitinimo paslaugų sektoriuje dirbo 35 954 žmonių. Nepaisant pandemijos, o 2022 m. ir augančių  energetikos kaštų, infliacijos padarinių ir karo Ukrainoje pasekmių, šis sektorius ir toliau augo bei kūrė naujas darbo vietas. 2023m. buvo sukurta jau 39 211 darbo vietos , o 12 proc.(2 500) Lietuvoje dirbančių Ukrainos karo pabėgėlių įsidarbino apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse.

Sektoriaus VDU 2023 m. siekė 1 153 eurus ir, palyginus su 2022 m., išaugo 184 eurais arba 19,0 proc. Maitinimo  sektoriaus VDU 2023 m. buvo 313 eurais arba 37,3 proc. didesnis už MMA.

Maitinimo įstaigose vartojimas sparčiai krenta.

Maitinimo ir gėrimų veiklos apyvartos 2024 m. sausio–liepos mėn., palyginti su 2023 m. sausio–liepos mėn., sumažėjo 7,7 proc. Tuo tarpu pagaminto maisto prekybos centruose esančiose parduotuvėse  20 proc. augimo tendencija.

Jei maitinimas būtų augęs tiek, kiek mažmeninė prekyba, sektoriuje būtų papildomai įdarbinta 7 proc. darbuotojų, o tai sudarytų papildomai apie 13 mln. Eur mokesčių, susijusių su darbo santykiais, tikėtina darbo užmokestis būtų augęs 5 proc., kas sudarytų dar papildomai 2 mln. Eur GPM ir Sodros mokesčių.

Maitinimo sektorius yra didelės rizikos verslų zonoje ir bankrotų skaičius yra vienas didžiausių Lietuvoje – 2024 I pusmetį šiame  sektoriuje jau bankrutavo 33 įmonės.

Tarp visų verslo sektorių maitinimas pasižymi ir mažiausiu – 5 proc. pelningumu.